2014-09-02
Emigracija – tylus atsakas Lietuvos ponams„Trūksta darbuotojų“ – frazė, kurią kiekvieną dieną ištaria šimtai darbdavių. Tai, kad yra labai sunku rasti virėją, suvirintoją, programuotoją tapo ne išimtimi, o norma ir niekas tuo nesistebi. Tačiau darbdaviai susiduria su sunkumais ieškant ne tik kvalifikuotų darbuotojų , bet ir nekvalifikuotų. „Neįmanoma rasti indų plovėjos“ – tai ne pokštas, o Lietuvos darbdavių kasdienybė. Į klausimą, kur dingo darbštūs, norintys ir sugebantys dirbti žmonės, atsakyti gali net moksleiviai. Visi šie žmonės Norvegijoje, Anglijoje ir kitose užsienio šalyse, bando užsitikrinti sau geresnę ateitį. Dažnas moksleivis žino, kad liko „tik“ 5 metai ir tėtis grįš, nes jau bus užsitikrinęs norvegišką pensiją... Anglija, Norvegija, Švedija, Olandija, JAV, Vokietija – šalys, kurios yra džiaugiamasi darbščiais, kruopščiais, smalsiais bei patikimais mūsų tautiečiais. Žinoma, žmonių yra įvairių, įvairių yra ir nuomonių. Kaip bebūtų lietuviai dažniausiai apibūdinami, kaip puikiai atliekantys savo darbą, punktualūs (laiku ateinantys į darbą net pirmadieniais), noriai prisiimantys atsakomybę, inovatyvūs, greitai įsisavinantys naujas žinias ir kompetencijas. Pasvajokime, kaip pakiltų darbo kokybės lygis, našumas, jei visi šie galintys ir norintys dirbti, grįžtų į savo gimtuosius namus... Dabar jau net sunku įsivaizduoti tokį scenarijų. Lietuvoje niekada nebuvo rimtų streikų. Kodėl? Nes nėra organizacijų, kurios iš tiesų rūpintųsi dirbančiaisiais. Mūsų profsąjungos labiau „popierinės“, nei atliekančios rimtą darbą. Bet tikriausiai mums to ir nereikia. Lietuvaičiai nėra įpratę garsiai rėkti (nebent per pobūvius) ar ginčytis. O kam? Jie turi tylų atsakymą – emigraciją. Liūdniausia tai, kad tokį atsakymą renkasi vis daugiau žmonių. Manote yra priešingai? Turiu jums prašymą: vieną dieną praleiskite Kauno ar Vilniaus oro uoste, ramiai geriant kavą stebėkite žmones. Pamatysite viena kryptymi vykdomą turizmą. Sunku nesusigraudinti. Keliauja nebe po vieną, bet šeimomis kartu su vaikais, vežimėliais, manta palikdami braukiančius ašarą senelius. Būtų šaunu, jei Lietuvos ponai, perkantys jachtas ir lėktuvus, pagalvotų ir apie tuos, kurie pas juos dirba. Jų kasdienybę, sunkumus ir rūpesčius. Juk būtų daug smagiau, kad įmonės, kurios savininkas turi lėktuvą, samdomas darbuotojas pirktų ne bilietą į vieną pusę, bet leistų sau išvažiuoti paatostogauti į šiltus kraštus. Dangaus užteks visiems !!! |
Rubrikos:
Naudinga informacija:
|