Sulaukę keturiasdešimties gali būti ramūs – darbo tikrai ras

Karjeros portalų grupės CVzona.lt direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, vos prieš dešimt metų darbdaviai geidė jaunų, energingų, išvaizdžių darbuotojų, o vyresnio amžiaus žmonės buvo kone nustumti į darbo rinkos paraštes. Tuo tarpu dabar situacija yra apsivertusi aukštyn kojomis – dėl kompetencijų ir per laiką išsiugdytų asmeninių savybių darbo rinkoje labiau yra vertinami vyresnio amžiaus žmonės.

„Matyti ryški tendencija, kad lankstus charakteris ir žinios vaidina kone svarbiausią vaidmenį įsidarbinant ar keičiant darbą. Darbdaviai keturiasdešimties metų amžiaus darbuotoją apibūdina kaip atsakingą, patikimą, punktualų, darbštų, atidų, norintį dirbti ir užsidirbti. Dažnas šio amžiaus žmogus moka dvi užsienio kalbas. Tuo tarpu ką tik mokslus baigusiam jaunuoliui trūksta tiek kompetencijų, tiek tam tikrų charakterio savybių“, – sako Ž. Padegimas.

Žinomas Lietuvos verslininkas, aktyvus visuomenės veikėjas, 73-ejų metų Juozas Zykus, UAB „Vilniaus Rentinys“ įkūrėjas sako, kad jo ilgametėje veikloje ne kartą, reaguojant į rinkos pokyčius krizių metu, yra tekę atleisti darbuotojų. Renkantis, kurį darbuotoją atleisti, visų pirma jis atsižvelgia į kompetenciją ir asmenines savybes.

„Statybų darbas yra sudėtingas ir atsakingas, susijęs su saugumu, čia labai svarbi yra darbuotojų moralė, žalingų įpročių nebuvimas ir kompetencija. Darbuotojai išsiunčiami dirbti į statybų objektus, jie turi pasižymėti atsakomybe, darbštumu, sąžiningumu. Išmokyto ir jau išbandyto darbuotojo niekas negali pakeisti. Be to, vyresnio amžiaus žmonės turi šeimas, o jaunimas – laisvesni, išvažiuoja padirbėti į užsienį, sugrįžta“, – teigia J. Zykus.

Anot verslininko, toks darbuotojų atrankos būdas ne kartą pasiteisino. Atsigaunat ekonomikai atleistus perspektyvius jaunus darbuotojus jis susiranda ir iš naujo pasiūlo jiems darbo.

Darbo nelaiko vertybe

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, susiklostė paradoksali situacija – jaunimo bedarbystė nors ir mažėjanti, bet vis dar yra santykinai didelė. Lietuvos darbo biržos duomenims, 2015 m. trečią ketvirtį 15-24 metų amžiaus grupės nedarbas mūsų šalyje sudarė 15,3 proc. Šių metų pirmą ketvirtį jis buvo beveik 20 proc. Tačiau, jei lyginsime su 25-54 amžiaus žmonių nedarbu, kuris šiuo metu sudaro beveik 8 proc., jaunimo nedarbas bus kone dvigubai didesnis.

Komentuodamas jaunimo nedarbo Lietuvoje situaciją, CVzona.lt portalų direktorius Ž. Padegimas sako, kad, patekę į darbo rinką, jaunuoliai nėra pasiruošę konkurencijai, todėl greit iš jos iškrenta.

Anot jo, dabartinio jaunimo tėvai, savo jaunystėje darbo troško, jį vertino. Tuo tarpu karta, gimusi prieš 20 metų, matė daug komforto, kurį jiems sukūrė tėvai, ir darbas šiai kartai nėra tokia vertybė, kokia buvo jų tėvams.

„Geras, komfortiškas gyvenimas jaunimui yra savaiminis. Jie yra gimę gerai gyventi geroje aplinkoje. Materialinės vertybės, kurias turi tėvai, jiems yra natūralios, jie nesupranta, kad tėvai tai užsidirbo savo juodu darbu“, – sako darbo rinkos specialistas.

Trokšta daug ir greit

Karjeros portalų vadovo teigimu, Lietuvoje susiklostė mada – jauniems žmonėms keisti darbą, priežastimi nurodant karjeros galimybių nebuvimą. Jau darbo pokalbio su jaunu žmogumi metu, matyti, kad pastarajam yra svarbi ne pati darbo vieta, į kurią jis pretenduoja, o karjeros galimybės. Dažnai būsimoji darbo vieta yra aptariama prabėgomis, iš karto pereinant prie karjeros aptarimo.

„Karjera yra įvertinimas už gerą darbą tam tikroje pozicijoje. Jaunimas neturi kantrybės ir nesupranta, kad esamo darbo atlikimas gerai – pirmas žingsnis į karjerą. Jei nelabai domisi būsima darbo vieta, kokios karjeros gali tikėtis jaunas žmogus?“, – retoriškai klausia Ž. Padegimas.

Dažnai keičia darbą

Norėdami greitos karjeros, jaunuoliai dažniau keičia darbo vietas, nesusikoncentruoja ties vienu darbu ir, vos pradėję dirbti vienoje vietoje, jau galvoja apie antrą. Tokią situaciją iliustruoja Cvzona.lt portalų statistika: apie 80 procentų žmonių ieško darbo iš darbo kompiuterio ir tik apie 20 proc. – iš namų.

„Karjera – gražus ir madingas žodis. Dažnas jaunuolis per du metus pakeičia tris darbovietes. Per pirmuosius du metus, sakykime, kad tai yra normalu, bet jei ir per sekančius dvejus metus situacija kartojasi, tuomet darbdaviui tas žmogus atrodo nepatikimu ir darbo rinkos vartai užsidaro. Štai kodėl jaunimas skundžiasi negaunantis darbo“, – komentuoja Cvzona.lt direktorius.

Trukdo įpročiai ir išankstinės nuostatos

Lietuvos darbo rinkoje šiuo metu labai trūksta darbuotojų, tai rodo ir kasmet mažėjantys nedarbo rodikliai. Rinka įsiurbia visus, kurie tikrai nori dirbti, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos. Tačiau kartais vien tik noro nepakanka, reikia keisti įpročius.

Verslininkas Juozas Zykus sako, kad yra tokių drabdavių, kurie priima į darbą ir neatsižvelgia į moralines darbuotojo savybes. „Bet man toks būdas nepriimtinas. Aš žiūriu, kad darbuotojas būtų netinginys, negertų ir nevogtų. Gero darbuotojo ir į pensiją nesinori skubėti išleisti“, – sako jis.

Karjeros portalų vadovo Ž. Padegimo nuomone, bet kokio amžiaus žmonėms įsidarbinti ar ilgiau pasilikti viename darbe trukdo žalingi įpročiai ir išankstiniai nusistatymai. Pavyzdžiui, žmogus laikosi nuostatos, kad nedirbs viršvalandžių arba nori, kad darbas būtų prie namų. Akivaizdu, kad taip mąstant darbo rasti bus sunkiau. Nelankstaus charakterio žmogaus netenkins jaunesnis vadovas ar vyresnis kolektyvas, jiems visuomet kas nors bus blogai, bus sunku pritapti.

Draugai, pažįstami, kiti autoritetai padeda į save pažiūrėti kritiškiau, tad, jei nesiseka rasti darbo, reiktų įsiklausyti į draugų ar aplinkinių pastabas. „Jei esi genijus, pasaulis derinsis prie tavęs, bet jei esi eilinis darbo rinkos dalyvis, turi būti lankstus, tik genijus gali nesiderinti prie likusio pasaulio“, – teigia portalų vadovas.

Moki naudotis internetu, vadinasi esi darbingas

Net 80 procentų darbo paieškos anketų karjeros portaluose Cvzona.lt šiuo metu užpildę iki 40 metų amžiaus žmonės, o virš 40 metų – 20 proc. Šie skaičiai, anot portalų vadovo, atspindi situaciją darbo rinkoje: jauni žmonės darbo paieškose yra aktyvesni.

„Per kelerius metus, kol gyvuoja mūsų portalai, matėme teigiamą virsmą, kad vyresnio amžiaus žmonės ir net senjorai, ieškodami darbo pradėjo naudotis portalais. Ir nors jų gyvenimo aprašymai nėra idealūs, kaip kad universituetuose išmokytų jaunuolių, norint rasti darbo tai netrukdo“, – sako Ž. Padegimas.

Senjorai per portalus dažniausiai ieško auklės, namų šeimininkės, ūkvedžio, sargo, smulkių ūkio darbų. Tam tikrame mieste ieškantiems darbo labai pasitarnauja lokalios darbo paieškos svetainės, nes jose darbuotojų ieško vietos darbdaviai.

Portalų vadovas pataria bet kokiame amžiuje eiti koja kojon su savo specialybės naujovėmis ir rinkos tendencijomis.